Kodėl žmonės siūlo arba prižada tai, ko negalės padaryti? Kodėl draugė iš toliau sako, kad atvažiuos aplankyti, nors žino, kad jai išvažiuoti neleis tėvai? Kodėl klasiokas sako, kad ryt atneš skolą, nors žino, kad neturi pinigų? Kodėl jis siūlė likti gerais draugais, jei dabar bando ėsti man nervus, kurie ir taip nestabilūs? Gal jo mamytė neįspėjo, kad žaidimai su tokių nervų žmonėmis gali baigtis blogai? Pavyzdžiui, jį ras miške, nuogą pririštą prie medžio! Aš genijus su sadisto priemaišomis..
Bet rimtai. Nesuprantu kam jis kabinėjasi prie kiekvieno mano ne vietoj ištarto žodžio, kaip toji moteris iš "Žodis - ne žvirblis". Kam jis kelia priekaištus dėl mano elgesio? Aš gyvenu taip kaip noriu gyvent, ir jis jau seniai nebeturi teisės man aiškinti. Nors tiesą sakant - niekada ir neturėjo. Ir neprašau aš jo elgtis su manim, kaip su pirmąja šalies ponia, bet jau geriau tegul nedaro nieko, negu elgiasi kaip dabar. Galbūt man tai nerūpėtų, galėčiau į visą tai nusispjauti ir nueiti savais keliais, jei žinočiau dėl ko visa tai.
Gal taip jis rodo neapykantą ( visgi šiokių tokių pretekstų jis tam turi..)? Gal tiesiog nori pasirodyti kietas? Ir parodyti man, kokį,neva Džeimsą Bondą, aš praradau? Gal taip jis man bando įrodyti, jog jis nieko nebejaučia, ir "jei nori, mergužėle, tu gali verkti, bet man ant tavęs jau px"? Gal taip jis vėl siekia mano dėmesio? Gal, gal, gal..
Kalbėtis nenoriu. Arba nenoriu norėt. Vistiek įsivaizduoju kaip beviltiškai tai atrodytų. Maždaug kaip šių metų Gruzijos pasirodymas Eurovizijoje. Gal net beviltiškiau.
Ir kad ir kiek galvočiau - aiškiau nesidaro. Viskas tik dar labiau painiojasi, ir imu jaustis kaip katinas, aplink save apsiviniojęs visą siūlų kamuoliuką, ir nesugebantis iš tų siūlų išsivaduoti..
Bet rimtai. Nesuprantu kam jis kabinėjasi prie kiekvieno mano ne vietoj ištarto žodžio, kaip toji moteris iš "Žodis - ne žvirblis". Kam jis kelia priekaištus dėl mano elgesio? Aš gyvenu taip kaip noriu gyvent, ir jis jau seniai nebeturi teisės man aiškinti. Nors tiesą sakant - niekada ir neturėjo. Ir neprašau aš jo elgtis su manim, kaip su pirmąja šalies ponia, bet jau geriau tegul nedaro nieko, negu elgiasi kaip dabar. Galbūt man tai nerūpėtų, galėčiau į visą tai nusispjauti ir nueiti savais keliais, jei žinočiau dėl ko visa tai.
Gal taip jis rodo neapykantą ( visgi šiokių tokių pretekstų jis tam turi..)? Gal tiesiog nori pasirodyti kietas? Ir parodyti man, kokį,neva Džeimsą Bondą, aš praradau? Gal taip jis man bando įrodyti, jog jis nieko nebejaučia, ir "jei nori, mergužėle, tu gali verkti, bet man ant tavęs jau px"? Gal taip jis vėl siekia mano dėmesio? Gal, gal, gal..
Kalbėtis nenoriu. Arba nenoriu norėt. Vistiek įsivaizduoju kaip beviltiškai tai atrodytų. Maždaug kaip šių metų Gruzijos pasirodymas Eurovizijoje. Gal net beviltiškiau.
Ir kad ir kiek galvočiau - aiškiau nesidaro. Viskas tik dar labiau painiojasi, ir imu jaustis kaip katinas, aplink save apsiviniojęs visą siūlų kamuoliuką, ir nesugebantis iš tų siūlų išsivaduoti..
Išvados tokios: arba man nelemta suprast kvailių, arba aš pati kvaila..
tokia tiesa, taip taikliai. aplodismentai, geras įrašas. jokių nereikalingų sapaliojimų, viskas aiškiai išdėstyta. mldc
AtsakytiPanaikintiAčiū. :)
AtsakytiPanaikinti